Tvaraus investavimo fondų vadovas

Tvaraus investavimo siekį ypač skatina Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos, socialinės ir valdymo (ESG) taisyklės, nustatančios naują precedentą, kaip tvarumą integruoti į finansines operacijas. Šiame vadove siekiama išsiaiškinti ES ESG reglamentų sudėtingumą, daugiausia dėmesio skiriant jų poveikiui investuotojams, siekiantiems investuoti į tvarius fondus, ypač pabrėžiant esminį naujai statomų gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo standartų vaidmenį tvarių investicijų srityje.

ES ESG reguliavimo sistema

ES taksonomijos reglamentas

Taksonomijos reglamentas yra ES tvarumo sistemos kertinis akmuo, kuriuo nustatoma vieninga ekologiškai tvarios veiklos klasifikavimo sistema. Šiuo svarbiu teisės aktu investicijos nukreipiamos į aplinką tausojančius projektus ir veiklą, taip užtikrinant skaidrų tvaraus investavimo planą.

Tvaraus finansavimo atskleidimo reglamentas (SFDR)

Įpareigojant finansų rinkos dalyvius atskleisti, kaip jie įtraukia ESG veiksnius į savo investicinius sprendimus, SFDR siekiama didinti skaidrumą. Tai leidžia investuotojams atskirti tikrai tvarius fondus nuo tų, kurie mažiau laikosi ESG principų, ir padeda nustatyti tikrai tvaraus investavimo galimybes.

Nefinansinės atskaitomybės direktyva (NFRD)

Priverčiant svarbias ES bendroves atskleisti informaciją apie savo socialinio poveikio ir poveikio aplinkai valdymą, NFRD yra labai svarbi priemonė investuotojams. Tai leidžia nuodugniai įvertinti įmonės tvarumo praktiką, o tai ypač naudinga investuojantiems į įmonių obligacijas ar akcijas.

Tvaraus fondo pasirinkimas

Tvaraus investavimo fondo pasirinkimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis, kad investuotojai atliktų išsamų patikrinimą. Šiuo procesu užtikrinama, kad pasirinktas fondas ne tik atitiktų tvarumo vertybes, bet ir reguliavimo standartus bei finansinius lūkesčius. Toliau pateikiame išsamesnę informaciją apie veiksnius, į kuriuos investuotojai turėtų atsižvelgti:

1. Įvertinkite fondo įsipareigojimą dėl ESG
   Fondo tvarumo pastangų vertinimas: Investuotojai turėtų pradėti nuo to, kaip giliai ESG principai įsišakniję fondo investavimo strategijoje. Tai reiškia, kad reikia įvertinti fondo tikslus, sektorius, į kuriuos jis investuoja, ir portfelio įmonių tvarumo rodiklius. Fondas, turintis tvirtą ESG įsipareigojimą, aktyviai ieškos investicijų, darančių teigiamą poveikį aplinkai, skatinančių socialinę gerovę ir pasižyminčių tvirta valdymo praktika.

Poveikio vertinimas: Labai svarbu įvertinti ne tik įsipareigojimus, bet ir tai, kaip fondas matuoja ir praneša apie savo poveikį tvarumui. Tai apima konkrečių rodiklių ar fondo nustatytų tikslų, pavyzdžiui, sumažinti anglies dioksido išmetimą, investuoti į atsinaujinančiosios energijos projektus ar skatinti socialinę įtrauktį, vertinimą. Skaidrus ir reguliarus šių rodiklių ataskaitų teikimas gali suteikti investuotojams pasitikėjimo fondo įsipareigojimu siekti realių ESG rezultatų.

2. Patikrinkite atitiktį teisės aktams
   ES ESG reglamentų laikymasis: ES nustačius griežtus ESG reglamentus finansų dalyviams, investuotojai turi užtikrinti, kad fondas laikytųsi šių reikalavimų. Tai – Taksonomijos reglamentas, pagal kurį klasifikuojama tvari ekonominė veikla, ir Tvaraus finansavimo informacijos atskleidimo reglamentas, kuriuo reikalaujama atskleisti ESG veiksnius priimant investicinius sprendimus. Šių taisyklių laikymasis yra svarbus rodiklis, rodantis fondo įsipareigojimą siekti tvarumo ir jo atitiktį platesniems ES ekologinio perėjimo tikslams.

Kryžminė fondo reikalavimų patikra: Investuotojai turėtų sutikrinti fondo teiginius apie tvarumą su jo teisės aktų nustatyta tvarka atskleista informacija ir trečiųjų šalių sertifikatais, jei tokių yra. Šis žingsnis yra labai svarbus norint atskirti fondus, kurie iš tiesų teikia pirmenybę ESG principams, nuo fondų, kurie gali būti „žaliai plaunami”, kai tvarumo aspektas yra pervertinamas arba klaidinantis.

3. Finansiniai rezultatai ir tvarumas
   Etinių ir finansinių tikslų derinimas: Nors pagrindinis tvariųjų fondų žavesys yra jų etinis investavimas, finansiniai rezultatai išlieka labai svarbus aspektas. Investuotojai turėtų ieškoti fondų, kurie ne tik daro teigiamą poveikį, bet ir pasižymi gera grąžos istorija. Tam reikia išanalizuoti ankstesnių rezultatų duomenis, suprasti fondo rizikos ir grąžos profilį ir apsvarstyti, kaip į ESG orientuota fondo strategija gali paveikti jo ilgalaikes finansines perspektyvas.

Tvarumo ekonominio gyvybingumo svarstymas: Pagrindinė tvaraus investavimo prielaida yra ta, kad į ESG orientuotos strategijos gali padėti pasiekti geresnių finansinių rezultatų ilguoju laikotarpiu, mažinant riziką ir pasinaudojant galimybėmis, atsirandančiomis pereinant prie tvarios ekonomikos. Todėl investuotojai turėtų apsvarstyti, kaip fondo požiūris į tvarumą gali prisidėti prie jo ekonominio gyvybingumo, pavyzdžiui, investuojant į atsinaujinančiosios energijos projektus, kurių paklausa, kaip tikimasi, padidės, arba į nekilnojamąjį turtą, atitinkantį aukštus energijos vartojimo efektyvumo standartus, dėl kurių ilgainiui gali būti sutaupoma lėšų ir padidėti turto vertė.

Kruopščiai įvertinę fondo įsipareigojimus ESG, patikrinę jo atitiktį ES reglamentams ir atsižvelgę į jo etinį poveikį bei finansinius rezultatus, investuotojai gali priimti pagrįstus sprendimus, atitinkančius jų vertybes ir investavimo tikslus. Šis kruopštus požiūris užtikrina, kad investicijos teigiamai prisidėtų prie tvaraus vystymosi ir kartu siektų gauti palankią finansinę grąžą.

Energijos vartojimo efektyvumo vaidmuo tvariame nekilnojamajame turte

Labai svarbus tvarių investicijų ES aspektas yra energijos vartojimo efektyvumo standartų laikymasis, ypač naujai statomiems gyvenamiesiems pastatams. Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD) yra kertinis ES teisės aktas, kuriuo siekiama pagerinti pastatų energinį naudingumą. Valstybės narės, įskaitant Latviją, įgyvendino nacionalinius teisės aktus, suderintus su Energijos vartojimo efektyvumo direktyva, kuriuose nustatyti minimalūs energinio naudingumo standartai naujiems statiniams.

„Hanseatic” tvaraus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto fondas

„Hanseatic Sustainable Residential Real Estate Fund” yra strateginio požiūrio į tvarų investavimą pavyzdys – daugiausia dėmesio skiriama nekilnojamajam turtui, kuris atitinka griežtus Latvijos energijos vartojimo efektyvumo kriterijus. Fondas investuoja į efektyviai energiją naudojančius pastatus, derindamas savo veiklą su ES tvarumo tikslais ir tenkindamas didėjančią vartotojų paklausą ekologiškiems gyvenimo sprendimams. Ši investavimo strategija ne tik padeda siekti aplinkosaugos tikslų, bet ir skatina tvaraus nekilnojamojo turto finansinį gyvybingumą, o tai rodo, kad fondas atlieka svarbų vaidmenį skatinant energijos taupymą ir mažinant išmetamo CO2 kiekį.