Investicinis fondas ABC
Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto fondas
Fondo galiojimo pabaiga (Exit)
Pagal riziką pakoreguota grąža
Paskolos ir vertės santykis (LTV)
Specialiosios paskirties įmonė (SPV)
Sandorių srautas
Investicijų komitetas
Pagrindinės informacijos dokumentas
Strateginis turto paskirstymas
Socialiai atsakingas investavimas
Fondo galiojimo pabaiga (Exit)
Uždaro tipo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto investicinių fondų pasaulyje terminas „pasitraukimas” yra labai svarbus. Tai metodas, kuriuo fondas arba jo investuotojai įgyvendina savo investicijas ir paverčia savo nuosavybės dalį gyvenamosios paskirties nekilnojamajame turte materialiuoju turtu arba grynaisiais pinigais. Šis žingsnis yra labai svarbus, nes uždarojo tipo fondai veikia per iš anksto nustatytą laikotarpį ir per jį siekia užtikrinti investuotojams grąžą.
Šie fondai paprastai steigiami atsižvelgiant į konkretų investavimo laikotarpį – nuo kelerių metų iki dešimtmečio ar daugiau. Pasirinkta pasitraukimo strategija kruopščiai parengiama taip, kad atitiktų šį nustatytą tvarkaraštį. Yra keletas būdų, kuriais uždarasis gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto investicinis fondas gali įgyvendinti savo pasitraukimo strategiją. Tai gali būti atskirų portfelio nekilnojamojo turto objektų pardavimas trečiųjų šalių pirkėjams ar investuotojams, viso portfelio pardavimas vienam pirkėjui ar kitam nekilnojamojo turto investavimo subjektui, pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) galimybė arba visiškas likvidavimo procesas, kai turtas parduodamas, įvykdomi įsipareigojimai ir pajamos paskirstomos investuotojams.
Svarbiausia yra išėjimo laikas, kuris paprastai planuojamas taip, kad investuotojai gautų kuo didesnę grąžą. Šis sprendimas gali sutapti su palankiomis rinkos sąlygomis, išaugusia nekilnojamojo turto verte arba konkrečių finansinių tikslų pasiekimu. Žinoma, pasitraukimo strategijos sėkmė turi tiesioginės įtakos investuotojų gaunamai grąžai, kurią gali sudaryti kapitalo prieaugis, paskirstytos nuomos pajamos arba abiejų šių rūšių derinys. Be to, nekilnojamojo turto rinkos būklė ir bendresnės ekonominės sąlygos yra labai svarbios nustatant pasitraukimo iš rinkos laiką ir būdą. Stipri rinka gali paskatinti parduoti nekilnojamąjį turtą, o ne tokia stipri – rinktis kantresnį požiūrį arba alternatyvius pasitraukimo būdus.
Be to, neatsiejama yra atitiktis reguliavimo reikalavimams, nes uždariesiems gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto investiciniams fondams taikomi specialūs teisės aktai, kurie gali turėti įtakos pasitraukimo strategijų įgyvendinimo laikui ir vykdymui. Aiškus ir skaidrus bendravimas su investuotojais per visą pasitraukimo procesą taip pat labai svarbus. Investuotojai turi būti gerai informuoti apie fondo pasitraukimo iš rinkos planus, numatomus terminus ir galimas pasekmes jų investicijoms. Iš esmės „išėjimas” uždaro gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto investicinio fondo kontekste yra strategija ir procesas, kurio metu fondas arba jo investuotojai savo nuosavybės teisę į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą iškeičia į grynuosius pinigus arba kitą turtą, paprastai siekdami gauti kuo didesnę grąžą ir suderinti su fondo investavimo horizontu. Pasitraukimo metodo ir laiko pasirinkimas gali turėti didelės įtakos investuotojų rezultatams.
Sužinokite daugiau apie investavimą į „Hanseatic” fondus